Senovinių ginklų ir šarvų atkūrimas - Реконструкция оружия, доспехов
**************************************************************************************************
Klubai
(klubus nurodė Tomas Baranauskas temoje REKONSTRUKCIJA http://www.istorija.net/forums/thread-v … 041#M40041 )
--------------------------------------------
Rekonstrukcija.lt
Gyvosios Istorijos Forumas
http://www.rekonstrukcija.lt/
--------------------------------------------
Senovės Baltų kovų brolija
Vilkatlakai
http://www.vilkatlakai.tai.lt/
--------------------------------------------
Senovės Baltų karybos klubas
“Kovarnis”
http://kovarnis.ginklai.net/
--------------------------------------------
Gyvosios istorijos klubas
Varingis
http://www.varingis.tinkle.lt/
--------------------------------------------
Trakų pilies brolija
“Viduramžių pasiuntiniai”
http://www.viduramziai.lt/
--------------------------------------------
Kovinis-Istorinis klubas
Antikos karys
http://antikoskarys.puslapiai.lt/
--------------------------------------------
Eksperimentinės archeologijos klubas
„Pajauta“
http://www.pajauta.tinkle.lt/
--------------------------------------------
Kauno karo istorijos klubas
http://www.artilery.net/
**************************************************************************************************
Šaltinis - http://www.info.lt/index.php?page=nauji … p;id=36731
2005-06-18
Klubas Kaune "Viduramžių pasiuntiniai"
Viduramžių riteris XXI amžiuje
Kaunietis Karolis Jankauskas prisipažįsta užsikrėtęs kelių šimtų metų tradicijomis ir karybos būdais
Žvangantys kalavijai, per 30 kilogramų sveriantys plieniniai šarvai, jokio ginklo neperduriami skydai - tai viduramžių kario kasdienybė.
Kaunietis Karolis Jankauskas jau ne vienerius metus gyvena tarsi viduramžių riteris ir pripažįsta, kad kelių šimtų metrų senumo istorija jam tapo dabartimi. "Kovodamas kartais taip įsijaučiu, kad įtikiu esąs tikras Viduramžių karys", - šypsojosi šių laikų riteris.
Pats gamina ginklus
Klubą "Viduramžių pasiuntiniai" įkūręs Karolis jau kelerius metus po darbų ar paskaitų skuba į klubo dirbtuves. Čia prasideda svarbiausi darbai. Įjungiamos metalo tekinimo staklės, parengiami darbui kiti įrankiai, kuriais galima nusikaldinti plieninius šarvus, masyvius kardus ir kitą kario amuniciją. "Turime visas technologijas, ginkluotės pavyzdžius. Gal pagaminame ne autentišką ginkluotę, bet labai panašią į anų laikų", - pokalbio pradžioje, rodydamas nukaldintus kalavijus, kalbėjo Karolis.
Vyras visuomet domėjosi istorija, jį labiausiai žavėjo viduramžių tradicijos, todėl ir pradėjo burti bendraminčius. "Iš pat pradžių mane labiausiai jaudino viduramžių tradicijos. Skaičiau daug literatūros apie to meto ginkluotę ir negalėjau likti abejingas karybos būdams", - su didžiule aistra apie savo pomėgį pasakojo K.Jankauskas. Kai kurie Karolio draugai juokauja, kad jo spintoje, be džinsų, marškinių ar kitų rūbų, kabo ir šarvai. "Gal taip ir nėra, tačiau iš tiesų turiu ne vienerius šarvus, nes šis pomėgis jau seniai tapo ir gyvenimo būdu", - tikino vyras.
Prieš metus jo pomėgis įgijo ir oficialų statusą. Kaip sako pats Karolis, Didžiojo Kunigaikščio valia ir įsakymu "Viduramžių pasiuntiniai" paskelbė, kad negrįžtamai atkuria mūsų šlovingųjų protėvių papročius ir dvasią. Karolio suburtame klube dabar lankosi ne vienas kelių šimtų metų senumo tradicijų propaguotojas.
Kaunasi kiekvieną mėnesį
Daugiausiai laiko Karolis gaišta norėdamas pasigaminti autentiškus šarvus ir ginklus. Apie pastaruosius jis gali kalbėti valandų valandas. Pavyzdžiui, XIV amžiuje, pastebi vyras, pradėta naudoti plokštinius šarvus. "Amžiaus pabaigoje grandiniai marškiniai dar patrumpėjo ir dengdavo jau tik klubus - šarvai pradėjo lengvėti", - pasakojo Karolis. Pats jis dėvi būtent šio laikotarpio šarvus, nes ankstesnieji buvo tokie sunkūs, kad vyrai su jais sunkiai pastovėdavo. "O ką jau kalbėti apie kovą", - šypsojosi Karolis.
Šalmas, apsiaustas ir pečių skydeliai, kurie kabo vyro dirbtuvėse, puošti ženklais. "Viską bandome atkurti pagal istorinius šaltinius, nors pati gamybos technologija yra šiuolaikinė. Šarvams naudojame kitokį metalą. Kai kuriuos aksesuarus nukala kalviai, nes sudėtingesnės dalys reikalauja išskirtinio meistriškumo", - rodydamas dirbtuves pasakojo vyras.
Lietuvos riterių vadas sako, kad pastaruoju metu tokiu pomėgiu užsikrečia vis daugiau kauniečių. "Kelis kartus per mėnesį renkamės kurioje nors Lietuvos vietoje ir tobuliname kariavimo techniką. Reikia daug ir ilgai dirbti, kad sugebėtum valdyti ginklą", - tikino vyras, pats lengvai valdantis masyvų kalaviją.
"Kelis kartus per savaitę lankausi sporto klube, juk riteris turi būti stiprus ir geros formos", - šypsojosi K.Jankauskas.
Nesvetimos riteriškos savybės
Viduramžių tradicijų propaguotojas prisipažįsta, kad net jei ir turėtų laiko mašiną, ko gero, nesiryžtų persikelti į XIV ar XV amžių. "Būtu sunku atsisakyti šio amžiaus galimybių. To meto gyvenimo sąlygos nebuvo tokios geros. Reikėtų ilgai pagalvoti, ar norėčiau tais laikais gyventi. Aišku, ta riteriškumo dvasia, kiti to amžiaus malonumai negali palikti abejingų, tačiau nemanau, kad šių laikų žmogus galėtų lengvai prisitaikyti XIV amžiuje", - atvirai kalbėjo vyras.
Kuo jį žavi kelių šimtų metų senumo tradicijos ir kilmingi kariai? "Visų pirma savo valia ir ryžtu, - pradeda vardyti Karolis. - Kokie stiprūs turėjo būti vyrai, kad šimtus kilometrų nueitų nešini sunkiais ginklais ir dėvėdami šarvus. Be to, visi riteriai buvo labai darbštūs".
Nors vėlyvųjų viduramžių riteriai jau nepasižymėjo išskirtinėmis būdo savybėmis ir kilmingumo požymiais, tačiau daugelis jų sugebėdavo išlikti galantiški. "Nors mūšio lauke ir riteriai, ir paprasti kariai kariaudavo sykiu, tačiau riteriai visuomet būdavo kažkuo išskirtiniai", - su didžiuliu užsidegimu kalbėjo vyras. Būtent tas išskirtinumas visuomet žavėjo kaunietį. "Aišku, kad tokie dalykai negali nejaudinti", - šypsojosi Karolis.
Paprastame gyvenime jis taip pat stengiasi nepamiršti riteriškų savybių. "Mandagumas, tikslo siekimas, valia padeda visose gyvenimo situacijose, nesvarbu, kuriame amžiuje gyvensime", - kalbėjo Lietuvos riterių vadas.
Ar jis pats turi Viduramžio karvedžio idealą? "Kariavo daugybė talentingų vyrų. Net sunku būtų ką nors išskirti. Vien Anglijos-Prancūzijos kare kovėsi keliolika talentingiausių karvedžių", - pastebėjo Karolis.
Rengia viešus pasirodymus
Šį savaitgalį riteriai susirinks Trakuose. Į istorinę Lietuvos sostinę atvyks ne tik lietuviai, bet ir lenkų, latvių, gudų, kitų Europos šalių vyrų, tęsiančių Viduramžių tradicijas. "Ne tik kovosime, bet ir turistams stengsimės pristatyti viduramžių papročius, perteikti dvasią", - pasakojo vyras.
Šiomis dienos jis įtemptai rengėsi šios dienos kovoms. "Svarbiausia gerai pasirengti, nes pačios kovos tikrai išvargina. Kai kas net nusivilia, kai realybėje nemato to, kas rodoma Holivudo filmuose. Tačiau mes viską stengiamės daryti taip, kaip iš tiesų buvo", - tikino kaunietis.
Mūšio lauke jis kartais taip įsijaučia, kad pamiršta, jog tai suvaidinta kova. "Šis pomėgis užkrečia, kovodami pajuntame tų laikų dvasią", - įtikinamai kalbėjo neįprastą pomėgį turintis vyras.
Po ilgų mūšių riteriai pergalę ketina atšvęsti ir Viduramžių puotoje. "Net ir švęsdami stengiamės laikytis to meto papročių. Susirinkusieji gali savo akimis pamatyti, kaip dirbdavo tų laikų matininkai ar savo pergales atšvęsdavo kariai", - pasakojo kaunietis, kurį bičiuliai jau seniai vadina ne Karoliu, o tiesiog riteriu.
Remigijus Jurgelaitis
