Lietuvoje pirmą kartą surasta monetų kalykla
(šaltinis - http://whatson.delfi.lt/archive/article.php?id=5021648 )

BNS
2004 rugpjūčio mėn. 31 d. 21:59

     Vilniuje, atkuriamų Valdovų rūmų teritorijoje, atrasta paskutinioji Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje (LDK) veikusi monetų kalykla, teigia numizmatas Eduardas Remecas. Valdovų rūmų šiaurinio korpuso išorėje archeologai atkasė dalį pastato mūrų, tarp kurių surinkta apie tūkstantis varinių šilingų, jų ruošinių bei atraižų bei vienas sidabrinis monetos ruošinys.

     "Beveik tik Vilniaus kalyklos šilingai, kaldinti 1664-1666 metais, ruošiniai bei atraižos rodo, kad čia galėjo būti kalykla. Be to, niekur kitur rūmų teritorijoje tokiais kiekiais monetų nerasta - per dieną surasdavome po šimtą varinių šilingų", - sakė E. Remecas.

     Šiuo metu atkasta tik dešimtoji dalis pastato, kuris, kaip spėjama, gali būti monetų kalykla. E.Remecas nuomone, atkastoji kampinė patalpa galėjo būti naudojama kaip monetų sandėlis.

     "Per vidurį paprastai būna vertingiausia pastato dalis. Galima manyti, kad toliau kasant pastatą bus surastas kambarys, kur galėtų būti sudėtas inventorius - spaudai, plaktukai, bei kiti su monetų kaldinimu susiję įrankiai", - teigia numizmatas.

     Nors Vilniaus kalyklos inventorinių aprašų nėra išlikę, remiantis vienos prie Varšuvos veikusios XVII amžiaus kalyklos aprašais manoma, kad monetos buvo viename kambaryje kaldintos, antrame skaičiuojamos, trečiame sandėliuojamos.

    Kad monetų kalykla buvo įsikūrusi apytiksliai toje vietoje, kur šiemet atrastas pastatas, E. Remecas spėjo jau prieš metus. Netoli šios vietos ankščiau būdavo atrandama nemažai monetų ruošinių ir atraižų, o pernai atkasta apie 70 ruošinių, tarp jų - ne tik varinių, bet ir keletas sidabrinių.

    "Pasidarė aišku, kad kažkur netoli kalykla turi būti. Be to, paaiškėjo, kad joje kaldintos ir sidabrinės monetos", - pasakojo E.Remecas. Beje, numizmato nuomone, Vilniaus kalykloje, be varinių ir sidabrinių monetų, buvo kaldintos ir auksinės.

    E. Remecas pasakojo, kad iš rašytinių šaltinių jau ankščiau buvo žinoma, kad Jono Kazimiero laikais kalykla veikė Žemutinės pilies teritorijoje, bet tikslios vietos nežinota.

    Tačiau kai kuriems archeologams trūksta įrodymų, kad atkastas pastatas buvo kalykla. Abejonės išsisklaidytų, jei būtų surasti monetų kaldinimo spaudai.

                                  Vis dėlto E. Remecas neturi daug vilčių juos atkasti.

    "Mažai tikiu, kad rasime spaudų - jei viską tvarkingai kalyklos darbuotojai darė, būtų susidėję ir išsinešę spaudus. Varinius LDK šilingus 1660-1666 metais kaldino 6-ios kalyklos ir spaudų turėjo būti labai daug. Tačiau šiandien beveik 1 milijardo tiražu nukaldintų monetų randama masiškai, o spaudai kažkur dingę", - aiškino numizmatas.

    Jei E. Remeco nuomonė pasitvirtins, tai bus vienas vertingiausių radinių ne tik Lietuvoje, bet ir Vidurio bei Rytų Europoje. Pasak jo, Lenkijoje veikė daugybė kalyklų, tačiau iki šių laikų išlikęs tik vienas pastatas, o iš daugiau nei dešimties įvairiais laikotarpiais LDK monetas kaldinusių kalyklų surasta tik ši vienintelė.

    Dabartinės Čekija ir Slovakija nuo seno garsėjo savo sidabro ir aukso rūdynais bei monetų kaldinimo tradicijomis, tačiau taip pat turi vos du išlikusius pastatus. Tačiau nei viename jų nebuvo rasta su monetų kaldinimu susijusių daiktų.

   Tačiau E. Remecas apgailestauja, kad kol kas tolimesni archeologiniai tyrimai kalyklos teritorijoje nenumatyti, o dalyje atkasto pastato ketinama pastatyti transformatorinę.

   "Turint tokią kalyklą, reikėtų pritraukti turistus. Tai rimtas objektas ir jį reikia išsaugoti. Jei bus pastatyta transformatorinė, o ateityje norėsime kažką eksponuoti ar atstatyti, tai ji aiškiai trukdys", - įsitikinęs E. Remecas.

    Vilniaus monetų kalykla veikė nuo 1664 m. birželio iki 1666 m. gruodžio. Joje nukaldinta apie 404 tūkst. varinių šilingų.

   "Kalykla buvo uždaryta, nes monetų kaldinimas nepasiteisino. Iš pradžių planuota kaldinti varinius šilingus kariuomenės išlaidoms apmokėti. Tačiau jų buvo tiek daug prigaminta, kad monetos tapo bevertės. Be to, jas pradėjo falsifikuoti visi, kas tik norėjo", - pasakojo E. Remecas.

   Šiuo metu variniai šilingai yra dažniausiai randamos monetos archeologinių tyrimų metu.

   Tai buvo paskutinė visoje LDK veikusi monetų kalykla - ją uždarius daugiau lietuviškų monetų nebekaldinta.

   XVII amžiuje kalyklos variniams šilingams gaminti buvo įsteigtos ir Ujazdove (prie Varšuvos), Olyvoje (prie Gdansko), Kaune, Lietuvos Brastoje ir Marienburge.

Отредактировано KestaS (2006-05-28 03:15:26 pm)