Literatūra:

Terleckas Vladas. Pinigai Lietuvoje 1915– 1944. Vilnius, 1992, p. 196.

*******************************************************************************************

                                          Kaune veikia unikali paroda  „Iš lito istorijos“
                      (Šaltinis http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2006/0 … lt_03.html )

                                                           Iš lito istorijos

  1918 m. vasario 18 d. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę susidarė sąlygos, netgi būtinybė, Lietuvoje kursavusius Vokietijos okupuotiems kraštams skirtus pinigus (1916-1922) – ostrublius ir ostmarkes – pakeisti nacionaline valiuta. 1922 m. rugpjūčio 9 d. Steigiamasis Seimas priėmė „Piniginio vieneto įstatymą“. Seimo ekonominės komisijos sekretoriaus Vaclovo Vaidoto pasiūlymu lietuviški pinigai buvo pavadinti litais, o smulkieji, t.y. šimtoji lito dalis – centais.

  1922 m. spalio 1 d. išleisti laikinieji Lietuvos Respublikos pinigai: 1, 5, 20, 50 centų ir 1, 5 litų banknotai. Išspausdinti jie paskubomis, naudojant trafaretinius piešinius, papildytus lietuvišku tekstu ir Vyčiu, Oto Elsnerio spaustuvėje Berlyne.

  1922 m. lapkričio 16 d. laikinuosius banknotus pakeitė A.Haze spaustuvėje Prahoje išspausdinti Lietuvos banko banknotai. Šios laidos centų banknotų piešiniai, kaip ir laikinųjų pinigų, nesudėtingi, popierius be vandens ženklų. Litų banknotų projektus sukūrė Adomas Varnas (1879-1979), kartu vadovavęs komisijai, prižiūrėjusiai pinigų spausdinimą.

  Vėlesniais metais buvo leidžiamos naujos pinigų laidos. Visų šių laidų banknotus spausdino firma „Bradbury Wilkinson & Co“ Didžiojoje Britanijoje pagal Lietuvos banko generalinės tarybos patvirtintus Adomo Galdiko, Viliaus Jomanto, Antano Žmuidzinavičiaus projektus.

  Parodos ekspozicijoje pristatomi ne tik litų banknotai, jų pavyzdžiai, bet ir išlikę eskizai, projektai. Eksponuojami A.Varno 1922 m. lapkričio 16 d. laidos 5 litų banknoto piešinių albumo lapai, leidžiantys geriau susipažinti su pinigų kūrimo pradiniu etapu. Išskirtinio dėmesio vertas Lietuvos nepriklausomybės 20-iui skirtas 10 litų banknotas bei jo autoriaus A.Galdiko piešti projektai. Juose ryškiausiai išreikšta Lietuvos Nepriklausomybės ir valstybės vientisumo idėja. Deja, susiklosčius nepalankiai politinei situacijai, šis banknotas į apyvartą nebuvo išleistas.

  Monetų įstatymą teismas priėmė 1924 m. birželio 20 d. Šis įstatymas suteikė Valstybės iždui išskirtinę teisę kaldinti ir leisti į apyvartą metalinius pinigus.

  Pirmosios Lietuvos Respublikos monetos nukaldintos 1925 metais Didžiojoje Britanijoje: Londone – sidabrinės, Birmingeme – bronzinės. Nuo 1936 metų lietuviškos monetos kaldintos Kaune. Visų jų autorius – skulptorius Juozas Zikaras. Šalia 1925 metų laidos 1, 5, 10, 50 centų, 1, 2, 5 litų, 1936 m. laidos 1, 2, 5 centų ir 5, 10 litų, 1938 metų laidos 10 litų monetų, eksponuojami muziejui perduoti 1939 metais uždarytos Kauno monetų kalyklos išlikę monetų spaudai, projektinių monetų gipsiniai, plastilininiai modeliai bei metalinės jų atliejos, bankams paruošti monetų pavyzdžiai, ypač įdomūs ir vertingi 1938 metų 2 litų bandomųjų monetų spaudai, 1924 metų monetų įstatyme numatytos kaldinti auksinės 50 litų monetos neužbaigtas plastilininis modelis.

  Pinigai, be savo pagrindinių funkcijų, reprezentuoja tautą, jos valstybingumą, kultūros lygį. Tai nelengvai suderinami dalykai, todėl kurti XX a. pirmos pusės lietuviškus pinigus buvo pakviesti pajėgiausi dailininkai. Ir šiandien, lyginant litus su kitais to meto valstybių banknotais ar monetomis, jie ne tik nenusileidžia, bet kartais ir lenkia savo meniškumu, tinkamu simbolikos parinkimu, saikingu ornamentikos panaudojimu.

Jurga Chomskytė-McGeever,
Kauno savivaldybės Viešųjų
ryšių poskyrio vyr. specialistė

© 2006 „XXI amžius“

*******************************************************************************************
Šaltinis - http://www.lbank.lt/lt/muziejus/renginiai_litas.html

                                                Paroda „Litas: tradicijos ir dabartis“

     Nuo Lietuvos valstybės atkūrimo 1918 m. vasario 16 d. iki pat antrosios 1922 m. pusės Lietuvos teritorijoje liko cirkuliuoti dar Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečių okupuotuose rytiniuose kraštuose įkurtos specialios kredito įstaigos - Rytų skolinamosios kasos (Darlehnskasse Ost) - išleisti popieriniai pinigai ostmarkės.

     Nors nacionalinės valiutos įvedimo klausimas buvo svarstytas 1919 m., Steigiamasis Seimas tik 1922 m. rugpjūčio 9 d. priėmė Piniginio vieneto įstatymą, paskelbusį auksu pagrįstos valiutos - lito - įvedimą. 1922 m. rugpjūčio 11 d. Seime buvo priimtas Lietuvos banko įstatymas, todėl naujos valiutos įvedimas buvo patikėtas Lietuvos bankui. 1922 m. rugpjūčio 29 d. pasirašyta sutartis dėl litų gamybos su A. Hasės (A. Haase) spaustuve Prahoje. Parodoje eksponuoti šios spaustuvės 1922 m. lapkričio 16 d. laidos litų gamybos bandomieji vienpusiai ir dvipusiai atspaudai, banknotų tinklelio pavyzdžiai. Prieš pasirodant nuolatiniams banknotams, spausdintiems A. Hasės spaustuvėje, buvo skubiai (per 3 savaites) atspausdinti laikinieji pinigai. Jie pagaminti Berlyno Oto Elsnerio (Otto Elsner) spaustuvėje ir pažymėti 1922 m. rugsėjo mėn. 10 d. data. Eksponuoti 6 nominalų laikinieji banknotai: 1, 5, 20, 50 centų ir 1, 5 litai. Jie apyvartoje pasirodė 1922 m. spalio 2 d., o 1922 m. lapkričio mėn.-1923 m. kovo mėn. apyvartoje pasirodė ir nuolatiniai centų bei litų banknotai. Lietuvos banko muziejaus surengtoje parodoje „Litas: tradicijos ir dabartis“ eksponuoti visų nominalų 1922 m. lapkričio mėn. 16 d. data pažymėti banknotai, jų autoriaus - dailininko A. Varno 1, 2, 5 centų banknotų projektai. Parodoje pristatyti 1925-1926 m. į apyvartą išleisti 500 ir 1000 litų banknotai, kuriuos spausdino Anglijos firma „Bradbury, Wilkinson & Co. Ltd“, taip pat dailininko V. Jomanto sukurti šių nominalų banknotų projektai.

      1924 m. birželio 20 d. Seimas priėmė Monetų įstatymą. Šis įstatymas suteikė Valstybės iždui išimtinę teisę kaldinti ir leisti į apyvartą metalinius pinigus. Monetos buvo kaldinamos Anglijos karališkuosiuose monetų rūmuose „Royal Mint“ ir Anglijos firmoje „King's Norton Metal Works“. Parodoje eksponuota bronzinių monetų kaldinimo sutartis su šia firma. 1925 m. apyvartoje pasirodė monetos. 1936-1938 m. laidos monetos buvo nukaldintos Kaune. Monetų autorius - skulptorius J. Zikaras.

      Vėlesnių laidų litų banknotai (dailininkai A. Žmuidzinavičius ir A. Galdikas) buvo spausdinami toje pačioje Anglijos firmoje „Bradbury, Wilkinson & Co. Ltd“. 1938 m. vasario 16 d. laidos 10 litų banknotai su A. Smetonos portretu ir Nepriklausomybės Aktu averse bei Lietuvos Taryba reverse į apyvartą nebuvo išleisti.

       Po Lietuvos aneksijos 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos bankas buvo paverstas TSRS valstybinio banko Lietuvos respublikine kontora, ir nuo 1941 m. kovo 25 d. litų apyvarta buvo uždrausta. Iš parodoje eksponuotų dokumentų matyti, kad TSRS valstybinio banko pirmininko 1941 m. vasario 18 d. įsakymu buvo sudaryta lietuviškų litų sunaikinimo komisija, kuri 1941 m. balandžio 1-30 d. buvusio Lietuvos banko centrinio šildymo krosnyse sunaikino visus saugyklose laikytus litų banknotus.

       Dar iki Nepriklausomybės atkūrimo, 1989 m. gegužės 18 d., LTSR Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą „Dėl Lietuvos TSR ekonominio savarankiškumo pagrindų“, kuriame numatyta ir sava pinigų bei kredito sistema. 1989 m. gruodžio 14 d. paskelbtas litų ir centų projektų rengimo konkursas. Litams spausdinti buvo pasirinkta Prancūzijos kompanija „Francois Charles Oberthur“. Pirmą kartą eksponuoti 1990 m. minėtai kompanijai pateikti Lietuvos dailininkų R. Miknevičiaus, L. Pociaus, G. Jonaičio, A. Mandeikos, R. Bartkaus, J. Tolvaišio, R. Valantino sukurti litų banknotų projektai su grafiniais elementais. Deja, sutartis su šia kompanija buvo nutraukta. 1990 m. kovo 1 d. įsteigus Lietuvos banką ir kovo 11 d. atkūrus Nepriklausomybę, pradėta aktyviau rengtis įvesti savus pinigus. Vyriausybės komisijos posėdyje buvo nutarta litus spausdinti JAV firmoje „US Banknote Corporation“. 1991 m. spalio mėn. į Lietuvą atgabentos pirmos išspausdintų litų siuntos.

      Esant sudėtingai ekonominei situacijai, Lietuvos bankas, siekdamas apginti Lietuvos prekių rinką nuo nuvertėjančių rublių srauto, 1991 m. vasarą išleido į apyvartą bendruosius talonus, kurie buvo naudojami kartu su rubliais įsigyjant didelės paklausos pramonines prekes. Eksponuoti ir pirmi bandomieji bendrųjų talonų (obligacijų) atspaudai, pagaminti Kauno „Spindulio“ spaustuvėje. 1992 m. gegužės 1 d. į apyvartą išleidžiami rublių piniginių ženklų pakaitalai - talonai, kurie jau cirkuliavo kartu su rubliais. Vienas rublis buvo prilygintas vienam talonui. 1992 m. rugsėjo 16 d. Lito komitetas nutarė 1992 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikoje įvesti laikinuosius pinigus talonus, o rublius išimti iš apyvartos. Teisėta mokėjimo priemone Lietuvoje tapo talonas - nacionalinis piniginis vienetas. Greta 1992 m. 1, 10, 50, 100, 200, 500 talonų į apyvartą buvo išleisti ir 1991 m. laidos bendrieji talonai. Jų projektus sukūrė dailininkai G. Jonaitis, R. Miknevičius, J. Tolvaišis, R. Valantinas. Eksponuoti 1991-1993 m. laidų visų nominalų talonai, jų spausdinimo klišės, E. Žukausko ir R. Visokavičiaus parašais spausdinimui patvirtinti talonų atspaudai. Pagal eksponuotą patvirtintą 5 talonų atspaudą banknotai nebuvo išleisti.

      1993 m. birželio 14 d. Lito komiteto nutarimu birželio 25 d. į apyvartą išleidžiami litai ir centai. Daugiau kaip po 50 metų pertraukos litas vėl sugrįžo. Parodoje eksponuoti visų nominalų litų banknotų pavyzdžiai, spausdinti JAV firmoje „US Banknote Corporation“, Anglijos firmoje „Thomas De La Rue and Company Limited“ ir Vokietijos kompanijoje „Giesecke & Devrient“, pažymėti 1991, 1993, 1994, 1997 m. datomis, Anglijos firmos dovana Lietuvos bankui - tarpukario Lietuvos 5, 20, 100, 1000 litų ir 1993-1994 m. laidos 1, 2, 5 litų atspaudai.

      Daug vietos ekspozicijoje skirta Lietuvos monetų kalyklai, pradėjusiai savo veiklą 1992 m. Po Nepriklausomybės atkūrimo pirmosios lietuviškos apyvartinės monetos (10, 20, 50 ct ir 1, 2, 5 Lt) buvo nukaldintos Anglijos Birmingemo kalykloje. 1992 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos monetų kalykla pradėjo kalti apyvartines 1, 2, 5 centų monetas. Parodoje eksponuoti Lietuvos Respublikos finansų ministro A. Misevičiaus parašu patvirtinti šių monetų gipsiniai modeliai, sukurti dailininko P. Garškos, ir monetų konkursiniai modeliai, sukurti dailininkų R. Eidėjaus, R. J. Belevičiaus, A. Žukausko.

       Pirmoji proginė Lietuvos monetų kalyklos 10 Lt moneta išleista 1993 m. liepos mėn. ir skirta Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 60-osioms metinėms (autorius - P. Garška). Eksponuoti šios monetos gipsiniai, guminiai, epoksidiniai modeliai, darbiniai puansonai. Parodoje eksponuojamas pirmosios 50 Lt sidabrinės monetos „1994 m. žiemos olimpinės žaidynės Lilehameryje“ gipsinis modelis (autorius - P. Gintalas). Moneta nebuvo išleista. Pristatytos ir visos vėliau išleistos proginės ir apyvartinės monetos, jų gipsiniai modeliai, tarp jų - 1997 m. proginės vario ir nikelio bei aukso monetos, skirtos Lietuvos banko ir Lito 75-ečiui (autorius - R. Eidėjus).

Paroda parengta iš Lietuvos banko muziejuje ir Kasos departamente saugomų eksponatų.

Atnaujinta: 2004 sausio 23 d

*******************************************************************************************

                                                         Kaip gimė litai
 
"Galvė", 2006 vasario mėn. 9 d.  ( http://whatson.delfi.lt/news/culture/ar … id=8733931 )

  Trakų istorijos muziejus saugo ypatingus ir retus eksponatus, atspindinčius Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. Vieną jų muziejui pavyko įsigyti pernai.
  Tai bemaž nebesurandamas 1000 litų banknotas, išleistas 1924 metais ir vienas vertingiausių pasaulio bonistikoje – Lietuvos nepriklausomybės 20 metų jubiliejui bandytas išleisti 10 litų banknotas su spaudu „Pavyzdys”. Manoma, kad pastarųjų banknotų iš viso neišliko, o banknotai su spaudu yra šalies numizmatikos retenybė. Tai viena labiausiai pavykusių praėjusių metų muziejaus investicijų.
  Be šių išskirtinės reikšmės eksponatų muziejaus fonduose galima išvysti ir buitinių tarpukario šalies istoriją įprasminančių daiktų. Skustuvą su Jono Basanavičiaus portretu ir trispalve, šveicarišką laikrodį su šalies prezidento Antano Smetonos portretu.

                                                          Kaip gimė litai

   Lietuvos Tarybai 1918 m. vasario 16 dieną paskelbus Nepriklausomybės aktą, valstybės suverenitetą dar reikėjo įtvirtinti. Viena svarbiausių savarankiškumo užtikrinimo priemonių buvo savos finansų sistemos sukūrimas. Iki 1922 m. Lietuvos gyventojai naudojosi Vokietijos piniginiais ženklais markėmis ir pfenigiais, tik vadino juos auksinais ir skatikais.
   1922 m. vasarą Lietuvos Steigiamasis seimas nusprendė įvesti nuosavą tvirtą valiutą. Po ilgų diskusijų dėl piniginio vieneto pavadinimo buvo priimtas V.Jurgučio pasiūlymas pavadinti Lietuvos piniginį vienetą litu, dalijamu į 100 centų.

                                                 Berlyne - pirmos monetos

  1922 m. spalio 1 d. litas tapo oficialia besikuriančios valstybės valiuta. Pirmosios laidos litų monetos kaldintos Berlyne. Prahoje buvo spausdinami nuo 1 iki 100 litų nominalo banknotai. 1924 m. Anglijoje išspausdinami patys stambiausi banknotų nominalai - 500 ir 1000 litų. Kitais metais ten pat nukaldinamos monetos nuo 1 cento iki 5 sidabrinių litų.

                                               Lietuviškus pinigus sunaikino

  Dėl sąlygiškai žemų kainų Lietuvoje stambieji nominalai beveik nedalyvavo pinigų cirkuliacijoje. Pirkėjas, paėmęs iš banko tūkstantinę kupiūrą, įvykus sandėriui, perduodavo banknotą pardavėjui, kuris stambų piniginį vienetą vėl padėdavo į banką. Todėl pagrindinė stambiųjų kupiūrų emisija išliko Lietuvos banko saugyklose Kaune, o 1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, beveik visa stambiųjų banknotų emisija buvo išvežta į SSRS ir ten sunaikinta.

                                                   Dovanojo JAV lietuviai

  Nenuostabu, kad dabar stambių 1924 m. laidos nominalų banknotai yra numizmatinė retenybė.
Vieną 1000 litų banknotą Trakų istorijos muziejui padovanojo JAV lietuviai. Šis banknotas eksponuojamas Trakų salos pilies ekspozicijoje. Lietuviški banknotai, ypač stambesnės kupiūros, yra aukšto meninio lygio.
  Jų projekto autoriais buvo žymūs tarpukario Lietuvos dailininkai: A.Varnas, A.Galdikas, A.Žmuidzinavičius, V.Jomantas.

                                                   Litus gamino Anglijoje

  Lietuva buvo viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, kurios ne tik kalė progines monetas, bet ir leido jubiliejinius banknotus.
  Visos lietuviškos jubiliejinės kupiūros išspausdintos Anglijoje garsioje „Bradbury Wilkinson & C°” firmoje Niu Maldene.

  Jau artėjant Antrajam pasauliniam karui, Lietuva iškilmingai paminėjo Nepriklausomybės dvidešimties metų sukaktį. Ta proga Kauno „Spindulio” monetų kalykloje iš Belgijoje pagamintų sidabro ruošinių buvo nukaldinta sidabrinė 10 litų moneta su prezidento A.Smetonos profiliu.

                                              Išskirtinio grožio banknotas

  Buvo nutarta išleisti ir jubiliejinį 10 litų banknotą. Užsakymas buvo atiduotas tai pačiai Anglijos firmai iš Niu Maldeno.
  Šis banknotas laikomas vienu gražiausių XX a. bonistikos istorijoje. Kupiūroje dominuoja žalsvos ir oranžinės spalvų derinys.
  Priekinėje kairėje pusėje – prezidento A.Smetonos portretinis biustas, dešinėje – 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto faksimilė, centre – valstybės herbas Vytis ir nominalo tekstas. Kitoje pusėje – žalsvame fone grupė Nepriklausomybės Akto signatarų, už jų skydai su Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos herbais.

                                                  Lemtingas vėlavimas

  Darbais apkrauta firma vėlavo pateikti produkciją. 1938 m. pabaigoje Lietuvą pasiekė tik bandomieji jubiliejinio banknoto egzemplioriai. Ant jų priekinės dalies dukart įstrižai, ant kitos pusės vienąkart horizontaliai raudona spalva įspaustas spaudas „Pavyzdys”.
  Bandomieji banknotų egzemplioriai buvo išsiuntinėti Lietuvos banko skyriams. Dėl pagrindinės tiražo dalies likimo tikslių duomenų nėra. 1939 m. rugsėjo 1 d. prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, į kurį įsitraukė ir Didžioji Britanija.

                                                  Pinigai – su užtaisu

  Užsienio šalių užsakymai, vykdyti šios šalies spaustuvėse, buvo pristabdyti arba visai nutraukti, tačiau atrodo, kad bent dalis jubiliejinių lietuviškų banknotų vis dėlto buvo atvežta į Lietuvą ir deponuota Valstybės banke Kaune.
  Jeigu taip, tai šių banknotų likimas – toks pat, kaip ir stambiųjų nominalų kupiūrų: 1940 m. jie išvežti į Sovietų Sąjungą ir sunaikinti.
  Jeigu jubiliejiniai banknotai su Vasario 16-tosios Nepriklausomybės Akto signatarais ir tekstu pakliuvo į sovietų rankas, tai jie tikrai negalėjo išlikti, nes tuometinės SSRS valdžios požiūriu, banknoto siužetas galėjo turėti ardomąjį propagandinį užtaisą – vaizdavo tautos išrinktųjų susitelkimą siekti nepriklausomybės.

                                            Rečiausias ir vertingiausias

  Apyvartoje buvusių jubiliejinių 1938 m. banknotų kol kas neaptikta, o banknotai su spaudu „Pavyzdys” laikomi rečiausiais Lietuvos ir vienais vertingiausių pasaulio bonistikoje.
  2005 m. Trakų istorijos muziejui pavyko įsigyti jubiliejinio 1938 m. 10 litų „Pavyzdžio” tipo egzempliorių. Tai – viena vertingiausių pastarojo meto muziejaus investicijų. Trakų istorijos muziejaus fonduose saugomas 1938 m. jubiliejinis banknotas turi trigubą prasminį krūvį: primena Nepriklausomybės atkūrimą 1918 metais, pastangas tą žygdarbį pagerbti 1938-taisiais ir būtinybę šiandien išsaugoti okupantų nesunaikintus šlovingos praeities reliktus.

"Galvė"
                                                       
                                       Straipsnio "Kaip gimė litai" kai kurie komentarai
 
IQ, 2006 02 09 15:29
     Būtų labai šaunu, jei visa tai būtų galima pamatyti internete.

raritetas, bonistika, 2006 02 09 15:59
    Nuo kada 1924m. tukst.litu banknotas-retas. Kazkas pasake, delfis parase. 10lt.su Smetona-neblogas banknotas, bet tikrai ne pasaulio bamba. Pirma pasidometumet...

istorike, 2006 02 10 05:10
   Labai saunu, kad domites Lietuvos pinigu istorija, taciau rasant rasini reiketu rimciau susirinkti medziaga ir faktus. Saltiniu siais laikais pakanka.

   Pavyzdziui reikejo pasivartyti istorikes-muziejininkes Rutos Kuncienes apie to laikotarpio pnigus Lietuvoje. Nueiti bent i viena kuri muzieju,kuris turi tokiu pinigu rinkinius: Ciurionio dailes muzieju Kaune arba Lietuvos Nacionalini istorijos etnografijos muzieju Vilniuje.

   Is tikruju 1000 ir 500 litu b anknotai yra gerokai reti. Taciau ju Lietuvoje turi ir muziejai ir privatus pinigu rinkejai. Taciau jubilienis su Smetona "Pavyzdys" yra retas tarp kolekcionieriu,taciau neretas muziejuose. Yra Lietuvoje muziejus, kuris turi ju isaugojes gera pundeli. Taciau kadangi ju daugiau niekas ir neturi, tai jie laikomi reti, ypac kolekcionieriu tarpe.

bonistika, 2006 02 10 09:04
   Tiek 1000 litu, tiek 1938 metu desimtliti turi ir daznas rinkejas, jeigu jis Lietuva renka rimtai (nekalbant apie muziejus). Pirmojo kaina - apie 100-300 doleriu, antrojo - apie 1000 doleriu. Bukim biedni, bet teisingi - nieko ypatingo. Gal tik rajoniniam laikrasciui bei Delfiui taip atrodo.

to istorikei, bonistika, 2006 02 10 16:24
  Turimas pundelis "zaliu pavyzdiniu" Čciurlionio muziejuje dar neapsprendzia kolekcijos brandos. O jei kalbeti apie regionaline Lietuva - tai nei vienas muziejus nesudarytu konkurencijos privatiems kolekcininkams.

bonistui nuo istorikes, 2006 02 10 17:50
   Gerbiamasis, bukim biedni, bet teisingi, neklaidinkim saves ir kitu. Gerai zinodama Lietuvos kolekcininku rinkinius, o taip pat muzieju rinkinius ir ju susidarymo istorijas, galeciau tvirtinti, kad privatus rinkejai, kad ir kaip besistengtu, vargu ar muziejus nurungtu.

   O del tu kainu vieno ar kito banknoto, tai cia sutartinis dalykas. Pasauliniai katologai skelbia viena, o perkant moki tai, ka gali ir ka turi. Kaip zinote, cia privatus kolekcionierius turi didesne laisve, nei koks muziejus. Kas turi pinigu, tai brangiai moka, kartais net nerealiai, o va valstybinis muziejus ir aplamai bet kuris muziejus Lietuvoje siuo metu, galima sakyti, pirkti retu eksponatu negali, nes tam pinigu valstybe neskiria.

   O pas mus,kaip zinote, nera dar daug privaciu rinkeju, kurie surinke reta kolekcija, pasidiziuodami ja padovanotu kokiam muziejui, kad sis islaikytu ateities kartoms, dazniausiai surinkta kolekcija subyra i mazus gabalelius, ja perparduodant ir taip isbarstyta nustoja savo vertes. Taigi.....

zinanciai istorikei, bonistika, 2006 02 11 14:04
   Ne paslaptis kaip tie rinkiniai muziejuose atsirado. Jusu duomenys pasene. Galiu tik pakartoti, kad nei Nacionalinis, nei Čiurlionio, nei Liet. banko muziejus neturi pilnos kolekcijos. O dovanu karalius mire ir jau seniai.

*******************************************************************************************

                                          Lietuvos Respublikos pinigai

     Nuo Lietuvos valstybės atkūrimo 1918 m. vasario 16 d. iki pat antrosios 1922 m. pusės Lietuvos teritorijoje liko cirkuliuoti dar Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečių okupuotuose rytiniuose kraštuose įkurtos specialios kredito įstaigos - Rytų skolinamosios kasos (Darlehnskasse Ost) - išleisti popieriniai pinigai ostmarkės.

    Nors nacionalinės valiutos įvedimo klausimas buvo svarstytas 1919 m., Steigiamasis Seimas tik 1922 m. rugpjūčio 9 d. priėmė Piniginio vieneto įstatymą, paskelbusį auksu pagrįstos valiutos - lito - įvedimą. 1922 m. rugpjūčio 11 d. Seime buvo priimtas Lietuvos banko įstatymas, todėl naujos valiutos įvedimas buvo patikėtas Lietuvos bankui. 1922 m. rugpjūčio 29 d. pasirašyta sutartis dėl litų gamybos su A. Hasės (A. Haase) spaustuve Prahoje.  Prieš pasirodant nuolatiniams banknotams, spausdintiems A. Hasės spaustuvėje, buvo skubiai (per 3 savaites) atspausdinti laikinieji pinigai. Jie pagaminti Berlyno Oto Elsnerio (Otto Elsner) spaustuvėje ir pažymėti 1922 m. rugsėjo mėn. 10 d. data. Eksponuoti 6 nominalų laikinieji banknotai: 1, 5, 20, 50 centų ir 1, 5 litai. Jie apyvartoje pasirodė 1922 m. spalio 2 d., o 1922 m. lapkričio mėn.-1923 m. kovo mėn. apyvartoje pasirodė ir nuolatiniai centų bei litų banknotai.

    1924 m. birželio 20 d. Seimas priėmė Monetų įstatymą. Šis įstatymas suteikė Valstybės iždui išimtinę teisę kaldinti ir leisti į apyvartą metalinius pinigus. Monetos buvo kaldinamos Anglijos karališkuosiuose monetų rūmuose „Royal Mint“ ir Anglijos firmoje „King's Norton Metal Works“.  1925 m. apyvartoje pasirodė monetos. 1936-1938 m. laidos monetos buvo nukaldintos Kaune. Monetų autorius - skulptorius J. Zikaras.

    Vėlesnių laidų litų banknotai (dailininkai A. Žmuidzinavičius ir A. Galdikas) buvo spausdinami toje pačioje Anglijos firmoje „Bradbury, Wilkinson & Co. Ltd“. 1938 m. vasario 16 d. laidos 10 litų banknotai su A. Smetonos portretu ir Nepriklausomybės Aktu averse bei Lietuvos Taryba reverse į apyvartą nebuvo išleisti.

     Po Lietuvos aneksijos 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos bankas buvo paverstas TSRS valstybinio banko Lietuvos respublikine kontora, ir nuo 1941 m. kovo 25 d. litų apyvarta buvo uždrausta.  TSRS valstybinio banko pirmininko 1941 m. vasario 18 d. įsakymu buvo sudaryta lietuviškų litų sunaikinimo komisija, kuri 1941 m. balandžio 1-30 d. buvusio Lietuvos banko centrinio šildymo krosnyse sunaikino visus saugyklose laikytus litų banknotus.

     Dar iki Nepriklausomybės atkūrimo, 1989 m. gegužės 18 d., LTSR Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą „Dėl Lietuvos TSR ekonominio savarankiškumo pagrindų“, kuriame numatyta ir sava pinigų bei kredito sistema. 1989 m. gruodžio 14 d. paskelbtas litų ir centų projektų rengimo konkursas. Litams spausdinti buvo pasirinkta Prancūzijos kompanija „Francois Charles Oberthur“. Pirmą kartą eksponuoti 1990 m. minėtai kompanijai pateikti Lietuvos dailininkų R. Miknevičiaus, L. Pociaus, G. Jonaičio, A. Mandeikos, R. Bartkaus, J. Tolvaišio, R. Valantino sukurti litų banknotų projektai su grafiniais elementais. Deja, sutartis su šia kompanija buvo nutraukta. 1990 m. kovo 1 d. įsteigus Lietuvos banką ir kovo 11 d. atkūrus Nepriklausomybę, pradėta aktyviau rengtis įvesti savus pinigus. Vyriausybės komisijos posėdyje buvo nutarta litus spausdinti JAV firmoje „US Banknote Corporation“. 1991 m. spalio mėn. į Lietuvą atgabentos pirmos išspausdintų litų siuntos.

    Esant sudėtingai ekonominei situacijai, Lietuvos bankas, siekdamas apginti Lietuvos prekių rinką nuo nuvertėjančių rublių srauto, 1991 m. vasarą išleido į apyvartą bendruosius talonus, kurie buvo naudojami kartu su rubliais įsigyjant didelės paklausos pramonines prekes. Eksponuoti ir pirmi bandomieji bendrųjų talonų (obligacijų) atspaudai, pagaminti Kauno „Spindulio“ spaustuvėje. 1992 m. gegužės 1 d. į apyvartą išleidžiami rublių piniginių ženklų pakaitalai - talonai, kurie jau cirkuliavo kartu su rubliais. Vienas rublis buvo prilygintas vienam talonui.

    1992 m. rugsėjo 16 d. Lito komitetas nutarė 1992 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikoje įvesti laikinuosius pinigus talonus, o rublius išimti iš apyvartos. Teisėta mokėjimo priemone Lietuvoje tapo talonas - nacionalinis piniginis vienetas. Greta 1992 m. 1, 10, 50, 100, 200, 500 talonų į apyvartą buvo išleisti ir 1991 m. laidos bendrieji talonai. Jų projektus sukūrė dailininkai G. Jonaitis, R. Miknevičius, J. Tolvaišis, R. Valantinas. Eksponuoti 1991-1993 m. laidų visų nominalų talonai, jų spausdinimo klišės, E. Žukausko ir R. Visokavičiaus parašais spausdinimui patvirtinti talonų atspaudai. Pagal eksponuotą patvirtintą 5 talonų atspaudą banknotai nebuvo išleisti.

    1993 m. birželio 14 d. Lito komiteto nutarimu birželio 25 d. į apyvartą išleidžiami litai ir centai. Daugiau kaip po 50 metų pertraukos litas vėl sugrįžo. Spausdinti JAV firmoje „US Banknote Corporation“, Anglijos firmoje „Thomas De La Rue and Company Limited“ ir Vokietijos kompanijoje „Giesecke & Devrient“, pažymėti 1991, 1993, 1994, 1997 m. datomis, Anglijos firmos dovana Lietuvos bankui - tarpukario Lietuvos 5, 20, 100, 1000 litų ir 1993-1994 m. laidos 1, 2, 5 litų atspaudai.

    Pirmoji proginė Lietuvos monetų kalyklos 10 Lt moneta išleista 1993 m. liepos mėn. ir skirta Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 60-osioms metinėms (autorius - P. Garška).

03/09/04 - Daiva Riliškytė

*******************************************************************************************

                                          Kaune veikia unikali paroda  „Iš lito istorijos“
                       (Šaltinis http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2006/0 … lt_03.html )

  Vasario 15 dieną istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune atidaryta paroda „Iš lito istorijos“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. „Pirmą kartą visą ekspoziciją skiriame Lietuvos nacionalinei valiutai. Tai ir simbolinė paroda, nes šalies valstybingumas neatsiejamas nuo nacionalinės valiutos, todėl minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną norime parodyti lito gimimo ir raidos istoriją“, – sakė parodos kuratorius prof. Stanislovas Sajauskas.

  Prof. S.Sajauskas užsiminė, kad parodos lankytojai turės galimybę pamatyti dar niekur neeksponuotų banknotų ir monetų. „Lietuvos banko muziejus mums paskolino unikalų, neseniai išleistą 1000 litų nominalo banknotą, kuris tikriausiai jau nebebus išleistas į apyvartą dėl planuojamo euro įvedimo. Taip pat eksponuojamos po nepriklausomybės atkūrimo išleistos monetos, skirtos M.K.Čiurlioniui, Lietuvos banko organizatoriui ir pirmajam valdytojui, nacionalinės valiutos kūrėjui profesoriui Vladui Jurgučiui, kardinolui Vincentui Sladkevičiui paminėti, taip pat su Laisvės paminklu bei kita Kauno architektūra“, – sakė S.Sajauskas.

  Parodoje „Iš lito istorijos“ ypatingas dėmesys yra skiriamas Kaunui – prieškario Lietuvos laikinajai sostinei. „Parodoje pristatome Lietuvos monetų kalyklos Kaune veiklą 1936-1940 metais, taip pat parodome, kaip Kauno akcentai užfiksuoti prieškario laikotarpio 5, 20 ir 100 litų nominalų banknotuose“, – sakė prof. S.Sajauskas.

Paroda „Iš lito istorijos“ veiks istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje iki birželio 25 dienos.

*******************************************************************************************
Šaltinis - http://www.knyguprekyba.lt/index.php?t=NV&id=32

                                                SKANDALINGOJI LITŲ GAMYBOS ISTORIJA...

      Padėtas taškas istorijoje, kuri buvo "Lietuvos ryto" taikiklyje. Lietuvos bankas pagaliau atgavo paskutinę sumą pinigų - 2,274 milijono JAV dolerių (apie 6 mln. litų) - už blogos kokybės litus, kuriuos Lietuvai 1991 bei 1994 metais atspausdino JAV kompanija "US Banknote Corporation". Dėl šios sumos Lietuvos bankas bylinėjosi su korporacija tarptautiniame arbitraže keletą metų, kol ši pagaliau sutiko sudaryti taikos sutartį ir sumokėti 2,274 milijono dolerių kompensaciją. Šitaip buvo padėtas paskutinis taškas beveik 14 metų trukusioje skandalingoje litų gamybos istorijoje, kupinoje intrigų, politinės kovos, išdavysčių ir pasiaukojimo.

      Lietuvos bankas sunaikins nekokybiškus 1991 metų laidos 500 litų ir 1000 litų bei 1994 metų laidos 100 litų banknotus, kurie nebuvo išleisti į apyvartą. Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai Lietuvos bankas pagaliau laimėjo bylą prieš JAV bendrovę "US Banknote Corporation" dėl prastos atspausdintų banknotų kokybės ir prisiteisė kompensaciją. Ji siekia 2, 274 mln. JAV dolerių (dabartiniu kursu - apie 5,9 mln. litų). "Pinigai mums jau sumokėti", - Eltai sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas. Po 20 tūkst. vienetų kiekvieno nominalo nekokybiškų banknotų Lietuvos banko valdyba nutarė nesunaikinti ir palikti numizmatinėms reikmėms.

      Vilniaus bankas pirmadienį pradeda platinti naują 100 mln. Lt vertės obligacijų emisiją, o "Nord/LB Lietuva" - pradeda įgyvendinti 150 mln. Lt obligacijų išleidimo programą. Tai pirmosios Lietuvos bendrovių obligacijos, kurios bus kotiruojamos Vilniaus vertybinių popierių biržos einamajame sąraše.

      Didieji bankai investuotojams pasiūlė 150 mln. litų vertės obligacijų, kuriomis bus prekiaujama Vilniaus biržoje. Ekspertai viliasi, kad ši naujovė išjudins apsnūdusią skolos vertybinių popierių rinką.Du didieji Lietuvos bankai pasiūlė įsigyti vis labiau šalyje populiarėjančių obligacijų, kurios investuotojus vilioja didesnėmis pelno galimybėmis nei tradiciniai indėliai bankuose. Pasak Vilniaus banko atstovo Vykinto Misiūno, per pastaruosius porą metų mūsų obligacijų populiarumas tarp gyventojų padidėjo beveik dešimt kartų.

2005-06-15
wwwlitlex.lt

*******************************************************************************************

                              Jono Basanavičiaus portretas Lietuvos piniguose

Mokslas ir gyvenimas, 2001/11 ( http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2001/11/11pin.html )
VIDAS ŽIGAS
Dizaineris

  Tarpukario Lietuvos bankas savo banknotus (litus ir centus) pradėjo leisti 1922 metais. 1928-aisiais bankas pakartotinai išleido naujos grafikos 50 ir 100 litų vertės banknotus. Įdomiausias yra mėlynas penkiasdešimtlitis su Jono Basanavičiaus (1851-1927) portretu. Banknoto autorius dailininkas Adomas Galdikas (1893-1969) Lietuvos kultūros patriarchą, mokslininką, kalbininką, gydytoją, politikos veikėją, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarą nupiešė banknoto averso kairėje pusėje. Portretas įkomponuotas į ovalų medalioną.

  Banknotas su J.Basanavičiaus portretu į apyvartą išėjo praėjus metams po žymiojo lietuvio mirties. Ant banknoto averso - penkių banko atsakingų pareigūnų parašai. Vidurinysis - Lietuvos banko įkūrėjo ir valdytojo V.Jurgučio parašas. Banknoto dydis - 145x80 milimetrų.

  Atgimęs Lietuvos bankas nuo (1990) 1993 m. vėl įvedė nacionalinę valiutą - litą. Apyvartoje pasirodė 1991 m. laidos 10, 20, 50 ir 100 litų vertės banknotai su banko valdybos pirmininko V.Baldišio parašu. Tęsiant tarpukario banko tradiciją ant 50 litų banknoto averso, tik šį kartą dešinėje pusėje, vėl buvo įdėtas J.Basanavičiaus portretas. Ne geriausios poligrafinės kokybės gelsvai žalzganame fone pilkšvas portretas atrodo greičiau tapybiškai nei grafiškai (2 pav.). Banknotas turi kelis elementarius apsaugos požymius. Jo dydis - 135x64 milimetrų.

  Norėdamas apsaugoti nuo padirbinėtojų ir pagerinti meninę-estetinę banknotų kokybę, Lietuvos bankas 1993 m. išleido naują 2, 5, 10, 20 ir 50 litų vertės banknotų laidą. J.Basanavičiaus portreto ant 50 litų vertės banknoto averso grafika pakartoja 1991 m. laidos portreto vaizdą. Banknoto buklete nurodyti devyni apsaugos požymiai. Pakitusios ir banknoto spalvos. Portretas - asfalto juodos spalvos, fonas - plytų geltonos ir šviesiai oranžinės. Banknote du parašai: finansų ministro E.Vilkelio ir Lietuvos banko valdybos pirmininko R.Visokavičiaus (3 pav.).
  Banknoto dydis - 135x65 milimetrų. Banknoto autorius dailininkas Romas Bartkus spalvas suderino grafiškai, kontrasto principu.

  Ketvirtasis, 1998 m. laidos penkiasdešimtlitis su J.Basanavičiaus portretu visiems yra pažįstamas - tai apyvartinis, dabar galiojantis banknotas (4 pav.). Averse portretas - rudos spalvos šviesiai oranžiniame fone, kuriame dar yra žalios ir melsvos spalvų. Banknote vienas parašas - Lietuvos banko valdybos pirmininko R.Šarkino. Banknoto buklete nurodyta 16 banknoto apsaugos požymių. Formatas nepakitęs.
  Pasikeitęs banknoto reverso piešinys, kurį sukūrė dailininkas Giedrius Jonaitis. Averso dailininkas R.Bartkus patriarchą pavaizdavo žilesnį, dekoratyviau nupiešęs plaukų sruogas.

  1936 m. Lietuvos bankas išleido į apyvartą 5 litų vertės sidabrinę 750/1000 prabos monetą su mums rūpimu portretu. Tai pirmoji skulptoriaus Juozo Zikaro (1884-1944) portretinė moneta. Monetos reverse J.Basanavičius vaizduojamas į kairę pasuktu profiliu (5 pav.). Po klasikine akademine maniera sukomponuotu portretu-biustu aiškiai matyti monetos autoriaus inicialai “J.Z.” Tai vieninteliai meistro inicialai, iškalti ant 14 autorinių tarpukario Lietuvos monetų.
  Penklitis sveria 9,0 gramus, yra 27 milimetrų skersmens, nukaltas 2 612 000 vienetų tiražu. Ant graižo įgilintu šriftu iškaltas devizas TAUTOS GEROVĖ TAVO GEROVĖ. Monetą nukalė Lietuvos monetų kalykla Kaune, kuri veikė 1936-1939 m. Miško g. 11.

  Tiesa, yra išimtis. Užsienio valstybėse išleisti monetų katalogai (pvz., C.L.Krause, C.Mischler “WORLD COINS” 2000 edition, Wisconsin, USA) mini signalinius 1936 m. penkličius su J.Basanavičiaus portretu. Po peties briauna čia iškalta autoriaus pavardė “J.ZIKARAS”. Portreto apačios piešinys - masyvesnis. Monetos graižas - be devizo, lygus.

  Gamindamas monetos su J.Basanavičiaus portretu-biustu modelį, skulptorius padarė net kelis komponavimo variantus (6, 7 pav.). Tai rodo didelį J.Zikaro sąžiningumą ir atsakomybę, norą gauti išraiškingą, plastinį vaizdą.

  J.Basanavičiaus 150-osioms gimimo metinėms Lietuvos bankas išleidžia proginę 50 litų vertės sidabrinę (925/1000) monetą. Konkursą šiai monetai sukurti laimėjo dailininkė R.Ničajienė. Monetos modelio autorius - skulptorius Rytas Jonas Beleckas. Monetą kala Lietuvos monetų kalykla Vilniuje.

*******************************************************************************************

                                         Įklampino tikras 500 litų banknotas
        ( http://www.info.lt/index.php?page=nauji … p;id=55130 )

  2005-10-23   Net tikrais pinigais atsiskaitantys mūsų šalies gyventojai gali būti palaikyti pinigų padirbinėtojais.
  Šalyje cirkuliuoja keli ar net keliolika Lietuvos banko išleistų banknotų, kurių atidesni pardavėjai nė už ką nepriims.
  Taip atsitiko ir vilniečiui L.P., kuris norėjo atsiskaityti parduotuvėje niekuo neišsiskiriančia 500 litų kupiūra. Pardavėja pareiškė, kad šiuo banknotu negalima atsiskaityti, nes jo serijos numeriai – skirtingi.
  L.P. tuo metu pasijuto lyg aferistas, mėginantis įbrukti padirbtus pinigus.
  Atsiskaityti šiuo banknotu vilnietis daugiau nemėgino – bijojo būti apkaltintas pinigų padirbinėjimu.

                                         Į seriją nekreipė dėmesio

  Iš pirmo žvilgsnio ši stambiausia lietuviška kupiūra jokių abejonių nekėlė. Banknotas turėjo visus būtinus apsaugos požymius – vandens ženklą, holograminę juostelę, banknotas ultravioletinėje šviesoje keitė spalvą.
  Į serijos numerį pinigų savininkas net nekreipė dėmesio.
  Tačiau parduotuvėje įsitikinęs, kad kairėje pusėje esantis banknoto serijos numeris nesutampa su esančiu dešinėje, L.P. net pamanė, jog galbūt jam pakliuvo itin geros kokybės klastotė.

                                       Nepavyksta išvengti klaidų

  Visuose banknotuose serijos numeriai turi būti vienodi. Tuo tarpu L.P. turimoje 500 litų kupiūroje skyrėsi net trys skaitmenys.
  Tokių klaidų tikimybė yra labai maža. Spausdinami banknotai yra skaičiuojami šimtais milijonų, tad tarp jų pasitaiko ir kelios klaidos.
  Panašių klaidų pasitaiko spausdinant net ir JAV dolerius.
  L.P. skundėsi "Lietuvos rytui" neradęs informacijos, ką daryti su nekokybišku banknotu.
  Lietuvos bankas keičia susidėvėjusius ar suplyšusius banknotus, tuo tarpu niekur nėra informacijos, ką daryti su banknotu, kurio serijos numeriai nesutampa.
Paaiškėjo, kad tokius banknotus Lietuvos bankas irgi nemokamai keičia.

                                             Bankui ši problema – žinoma

  Lietuvos banko pinigų ekspertizės skyriaus viršininkas Algimantas Sodeika patvirtino, kad rinkoje yra banknotų, kurių serijos numeriai – skirtingi. Esą tai – normali praktika.
  Anot A.Sodeikos, pinigų spausdinimas – sudėtingas kelių etapų procesas.
  Vienu metu spausdinamas didelis kiekis pinigų, o serijos numerį nustatantis skaitiklis turi persisukti automatiškai.
  Jeigu ant banknoto išspausdinti skirtingi serijos numeriai, vadinasi, blogai persisuko skaitiklis.
  Klaidingai atspausdinti banknotai išimami iš apyvartos ir sunaikinami.
  Lietuvos bankas už blogai atspausdintus banknotus iš gamintojo gauna kompensaciją.
  A.Sodeikos tvirtinimu, nesutampančių serijos numerių dažniausiai pasitaiko būtent ant 500 litų nominalo banknotų.
  Šiuo metu apyvartoje yra keli milijonai 500 litų banknotų. Kiek iš jų su klaidomis – neaišku.
  500 litų banknotai apyvartoje pasirodė 2000 metų pabaigoje.

                                                 Pasitaikė ir falsifikatų

  Lietuvos banko ekspertas tvirtino, kad skirtingi serijos numeriai ant to paties banknoto jokiu būdu nereiškia, jog tai – falsifikatas.
  Be to, 500 litų banknotai padirbinėjami itin retai, nes pardavėjai paprastai tokias kupiūras labai atidžiai tikrina. Pastaruoju metu dažniausiai padirbinėjamos 20 litų kupiūros.
  Būta atvejo, kai aferistai 500 litų banknotą padirbo iškirpę jo atvaizdus iš Lietuvos banko lankstinuko ir juos suklijavę. "Tačiau apskritai litų padirbinėjimo mastai nėra dideli. Skaičiuojant pernai padirbtus pinigus, kiekvienam Lietuvos gyventojui tektų po vieną centą", – sakė A.Sodeika.

                                             Užsienyje galėtų gerai uždirbti

  Banknotai su spausdinimo klaidomis yra viso pasaulio kolekcininkų geidžiama prekė. Už išskirtinius banknotus kolekcininkai moka kelis kartus didesnę sumą nei jų nominalas.
  A.Sodeikos manymu, 500 litų mūsų šalyje nebūtų itin geidžiama prekė, kadangi už ją reikėtų pakloti bent jau minimalią algą viršijančią sumą.
  Kur kas pelningiau būtų galima parduoti nekokybiškus 10 ar 20 litų. Be to, ir pinigų kolekcininkų Lietuvoje nėra tiek daug, o užsienyje litai, kaip valiuta, yra nedaug žinomi. Tuo tarpu užsienyje yra populiarūs aukcionai, kuriuose pardavinėjami klaidingai atspausdinti doleriai. Pavyzdžiui, už vieno dolerio kupiūrą, kurioje nesutampa du serijos numerio skaitmenys, aukcione prašoma 725 dolerių (daugiau nei 2 tūkst. litų). Šio banknoto išskirtinė savybė – jis cirkuliavo rinkoje nuo 1988 metų, ir tik neseniai buvo pastebėta klaida.

                                               Pavyko iš antro karto

  500 litų banknotai Lietuvoje turėjo pasirodyti 1993 metais, įvedus šalyje litą. Spausdinant pirmąją nacionalinės valiutos partiją 1991 metais, Lietuvos banko vadovai buvo nusprendę, kad šaliai reikia ir 500, ir 1000 litų nominalo banknotų.
  Tačiau atspausdinti pinigai buvo nepatenkinamos kokybės, todėl nuspręsta stambiausių kupiūrų į apyvartą neleisti.
  Vėliau nutarta, kad Lietuvai apskritai nereikia 1000 litų banknotų, o 500 litų kupiūros buvo atspausdintos iš naujo.

Mantas Dubauskas
Dienraštis "Lietuvos rytas"

*********************************************************************************************

MG 1999/6

                                                             Netikro vienličio istorija

VIDAS ŽIGAS

     Monetų klastojimo atvejai žinomi nuo pat monetų atsiradimo laikų, tai yra nuo VII-VI a.pr.Kr. Dažniausia klastojamos modernios didelių nominalų arba retos antikvarinės, mažu tiražu išleistos monetos, kuriomis labai domisi kolekcionieriai. Išimtis - monetos-kopijos ar bandomojo tiražo monetos, nukaltos iš kito metalo nei tikrosios serijinės. Jos yra skirtos kolekciniams reikalams ir turi įkaltus atitinkamus ženklus. Pavyzdžiui, pažymėtos žodžiu “kopija”, “proba”, “replika” ar panašiai. Jas kala valstybinės monetų kalyklos originaliais štampais.

     Netikros monetos “tikrumas” priklauso nuo klastotojų profesionalumo, kvalifikacijos bei gamybos technologijos. Liejimo būdu pagamintas monetas nesunku atskirti nuo tikrųjų iš skambesio, paviršiaus tekstūros, metalo blizgesio, spalvos ir, aišku, iš graižo. Monetų gamyboje graižą suformuojantis štampas yra, beje, sudėtingiausias. Ant monetos graižo dažnai kalamas iškilus ar įgilintas tekstas, ornamentas ar koks piešinys. Sudėtingu gražiu dizainu pasižymi proginės monetos, nukaltos iš brangaus metalo (sidabro, aukso, platinos ar paladžio) ir skirtos išskirtinės svarbos įvykiams pažymėti.

     Kalimo būdu pagamintus falsifikatus nuo originalių monetų atskirti yra sunkiau. Klastotes išduoda kataloginių duomenų iškraipymas. Tai metalo sudėties, svorio, averso, reverso ar graižo piešinio netikslumai.

     Istorijų, susijusių su netikrų monetų masiniu padirbinėjimu ir platinimu, yra nutikę ir tarpukario Lietuvoje. Solidžiuose užsienyje išleistuose monetų kataloguose nėra žinių apie falsifikatus, tik įspėjama, kad pažymėtos vertės moneta, nukalta pažymėtais metais konkrečiu tiražu, dėl nežinomų ar kitų priežasčių buvo sunaikinta ir į apyvartą nepakliuvo. Gavus tokią monetą atsiranda pagrįstų abejonių dėl kataloge pažymėtos monetos tikrumo.

     Žymus Latvijos išeivijos numizmatikos ekspertas, žinovas ir rašytojas A.Platbarzdis 1968 m. Stokholme išleido knygą “Coins and notes of Estonia, Latvia, Lithuania” (liet. “Estijos, Latvijos, Lietuvos monetos ir banknotai”). Rašydamas apie Lietuvos (1918-1940) monetas, A.Platbarzdis nurodo, kad 50 centų vertės falsifikatų (1925) nežinoma, o 1, 2 ir 5 sidabrinių (500/1000) litų vertės monetos yra falsifikuojamos, gaminant jas iš alavo.

     Monetų įstatymo (1924) “Pinigų kalimas” trečiame paragrafe yra rašoma: “Vario-aliuminio pinigai kalami: e) penkiasdešimt centų monetomis - 25 milimetrų diametro 5 gramų svarumo”. Žinoma, kad 5 milijonus pusličių Lietuvos bankui nukalė Londono “Royal Mint” monetų kalykla. Fotonuotraukoje (1 pav.) matome 50 centų vertės (1925) falsifikatą, lietą iš alavo. Monetos paviršius - tamsiai pilkos spalvos, skambesys metant ant stalo duslus. Lygiame graiže aiškiai matoma dviejų liejinių (averso ir reverso) sujungimo siūlė. Monetos paviršiuje matyti bronzinių dažų žymės. Matyt, monetą po liejimo norėta užmaskuoti dažais. Falsifikato svoris - 4,71 g. Svorio skirtumas tarp originalo (2 pav.) ir falsifikato yra 0,29 g, arba 5,8 proc. Pagaminimo data nenustatyta, bet žinoma, kad netikrasis puslitis atsirado tarpukario Lietuvos laikais.

     Netikrų pusličių (1925) ir netikrų 1 cento vertės monetų (1925) apstu ir dabartinių kolekcionierių rinkoje. Šie naujieji falsifikatai yra pagaminti kalimo būdu. Pažymėtina, kad 1925 metų laidos 1 ir 50 centų originalios monetos buvo nukaltos po 5 milijonus egzempliorių. Po okupacijų, karų ir pokario šis tiražas mūsų laikus pasiekė gerokai sumažėjęs. Prie falsifikatų atsiradimo prisidėjo ir padidėjęs užsienio kolekcionierių dėmesys tarpukario Lietuvos numizmatikai.

     Vokietis G.Šionas (Gunter Schon. “Welt Munzkatalog 20. Jahrhundert”) kasmet Fatenberge išleidžia naujai papildomą XX a. numizmatikos katalogą. 1996 m. laidos leidinyje pažymima, kad atsirado I cento vertės 1925 m. laidos monetų falsifikatų. Falsifikato svoris - 1,73 g, o originalo - 1,60 g. Akivaizdu, kad svorių skirtumas - net 8,1 proc.

     Negalime nepastebėti ir dailiai nukaltų ir dirbtinai sena patina pasendintų naujų pusličių (1925). Falsifikatus taip pat išduoda originalios monetos metrologinių charakteristikų iškraipymas. Falsifikuoto pusličio svoris - 4,75 g, originalaus pusličio svoris, kaip minėta, - 5 g. Svorių skirtumas šiuo konkrečiu atveju yra 0,25 g, arba 5 proc. Falsifikatą išduoda ir aštrios užvartos, atsiradusios valcavimo operacijos metu, kai po štampavimo buvo išlyginamas monetos graižo storis. Graižas po valcavimo įgavo naują taisyklingą blizgantį profilį, kuris kontrastuoja su padilusiais, apsitrynusiais ir dirbtinai pasendintais averso ir reverso piešiniais. Piešinių detalių netikslumų čia neanalizuosime.

     Kitas falsifikatas - 1 lito vertės moneta (1925), pagaminta kalimo būdu (3 pav.). Ši moneta turi dokumentus, iš kurių paaiškėja, kad falsifikatas iš apyvartos išimtas 1937 m. gegužės 4 d. Vėl pažiūrėkime Monetų įstatymo “Pinigų kalimas” ketvirtąjį paragrafą. Čia rašoma: “Sidabro pinigai kalami: a) vieno lito monetomis - 50 proc. gryno sidabro, 2,70 gramų svarumo: diametro-svorio santykis lygus 19:1 lig 20:1”. Iš monetų katalogų žinome, kad 4 milijonus 1 lito vertės sidabrinių (500/1000) 19 milimetrų skersmens monetų nukalė ta pati Londono “Royal Mint” monetų kalykla. Papildomą 1,985 mln. egzempliorių tiražą tarpukario Lietuvos bankui parūpino Kauno bendrovės “Spindulys” monetų kalykla. Šis papildomas tiražas su 1925 metų data buvo kalamas ant Briuselio monetų kalykloje pagamintų ruošinių - sidabrinių (500/1000) skrituliukų. Kauno monetų kalykla veikė 1936-1939 metais. Ji buvo įrengta Kaune bendrovės “Spindulys” rūmų (Miško g. 11) apatiniame aukšte. Monetų kalykla tiesiogiai priklausė Finansų ministerijai. Kalyklai vadovavo Jonas Kareckas Karys.

     “Falsifikuota 1 lito vertės moneta, - savo pažymoje rašo atsakingas valstybinis ekspertas (1937 06 17), - yra priskiriama prie netikrų vieno lito monetų padirbimo tipo, pažymėto raidėmis PC (angl. “Falsh coin” - liet. “netikra moneta”, - aut. past.). Netikrų monetų padirbėjai ir platintojai kol kas nežinomi. Šio tipo netikros monetos pagamintos kalimo būdu. Padirbimas vykęs ir gali būti lengvai apyvartoje platinamas, nes sunkiai atskiriamas nuo tikrų monetų”.

     Papildydami prieškarinį ekspertą, pridursime, kad netikrasis vienlitis yra 2,43 g svorio, o tai yra 10 proc. nukrypimas nuo Monetų įstatymo “Pinigų kalimas” ketvirtojo paragrafo. Falsifikato skambesys labai artimas melodingam originalo skambesiui. Iškilus apvadas aplink monetos anversą ir reversą yra šiek tiek nusitrynęs ir turi gelsvą atspalvį, būdingą aliuminio bronzos lydiniui, o ne originaliai vienličio monetai (4 pav.). Nesutampa tikrojo ir suklastotojo vienličio rantelių skaičius ant monetos graižo. Netikrojo vienličio ranteliai yra aštrūs ir, patyrinėjus per stiprią optiką, matyti kitokio nei originaliosios monetos piešinio profilis. Falsifikato žemesnis averso ir reverso reljefas (5 pav.). Bet priežastis gali būti ir tikras štampo susidėvėjimas. Pažymėtinas averso ir reverso piešinių ir šrifto nepaprastai tikslus atitikimas originalą. Nesutampa tik viena ąžuolo šakelės detalė (6 pav.) monetos reverse. Spektrografijos testas metalo sudėčiai nustatyti nedarytas, nes bandymo metu apdega monetos kraštai, kuriuos liečia spektrografo gnybtai. Sugadinama bandoma moneta. Sidabro kiekis monetoje laboratoriškai nenustatytas, tačiau ir be to falsifikavimo požymių aprašyta pakankamai. Šiuo aprašymu netikrojo vienličio istoriją būtų galima ir baigti, bet yra tęsinys.

     Netikrojo vienličio dokumentuose yra “Netikrų vieno lito monetų, priskirtų prie padirbto tipo, pažymėto raidėmis FC, pasirodžiusių apyvartoje pagal vietoves, sąrašas”. Šis sąrašas fiksuoja 140 atvejų ir yra trylikos lapų. Labai kruopščiai aprašyti netikrų vienličių pasirodymo apyvartoje atvejai nuo 1936 m. kovo 2 d. iki 1937 m. birželio 6 d. Stebina falsifikatų paplitimo geografija, apimanti visą Lietuvos teritoriją. Geležinkelio valdybos centrinė kasa Kaune, į kurią pakliuvo netikri vienličiai už geležinkelio bilietus, nurodė Panevėžio, Klaipėdos, Tryškių, Bigailių, Jonavos, Alytaus, Marijampolės, Subačiaus, Vilkaviškio, Vinčų, Radviliškio ir kitas geležinkelio stočių kasas. Kauno miesto savivaldybės Autobusų įmonės kasa nurodė ne mažiau įspūdingą sąrašą konduktorių, kurie už bilietus gavo netikrus vienličius. Sąrašą vainikuoja Lietuvos bankas, kuris suklastotas monetas gavo iš įvairių klientų. Sąraše įvardytos žmonių, atnešusių falsifikatus į banką, pavardės, nurodyti jų adresai. Labai daug žydų tautybės žmonių pavardžių. Pavyzdžiui, 13 punkte parašyta: “1935.V. vieną monetą (vieno lito suklastotą monetą - aut. past.) L. banko Kėdainių sk. kasininkas gavo iš Kėdainių Žydų banko kasininkės Berlės Ronderaitės ir vieną monetą iš pirklio Iciko Romo, gyv. Kėdainiuose”.

     Monetų padirbinėtojai ir platintojai liko nenustatyti. Galime tik įtarti vietinius ar užsienio klastotojus ir konstatuoti jų aukštą kvalifikaciją.

     Pažymėtina, kad tarpukario litas buvo padengtas 0,150462 g gryno aukso. 1922 m. rugpjūčio 11 d. Lietuvos banko įstatymas reiklavo, kad ne mažiau kaip 1/3 esamos apyvartoje banknotų sumos būtų padengta auksu, kita pinigų dalis - lengvai realizuojamomis vertybėmis.

     1922-1934 metais lito ir JAV dolerio santykis buvo nustatytas 10 : 1. Tiesa, vėliau šis santykis keitėsi lito naudai. Lietuvos banko užsienio valiutų kursas 1938 m. sausio 17 d. rodo, kad lito ir JAV dolerio santykis buvo 5,92 : 1.

     1991 m. iš vario-nikelio lydinio buvo nukaltas atkurto Lietuvos Respublikos banko naujasis litas. Šio lito projekto autorius - P.Garška. Monetos averse pakartotas tarpukario Vytis, sukurtas skulptoriaus J.Zikaro 1924 metais. Pakeistas valstybės pavadinimas: “Lietuva” (?) ir, aišku, iškalta nauja data: “1991” (7 pav.). Moneta nukalta Anglijoje. Deja, dėl prasto monetos dizaino (skersmuo - 16,75 mm, svoris - 2,35 g, graižas - vertikaliai rumbuotas) šis litas cirkuliavo tik 1993-1996 metais. Nuo 1997 m. sausio 1 d. Lietuvos bankas visas I (8 pav.), 2 ir 5 litų vertės monetas pradėjo išiminėti iš apyvartos. Šiandien 1991 m. laidos lito moneta jau tapo antikvarine. Apie šios I lito vertės monetos falsifikatus girdėti neteko.

     Verta prisiminti, kad dabartinis Lietuvos banko nustatytas lito ir JAV dolerio santykis yra 4:I. Skirtumas tas, kad dabartinis litas nepadengtas auksu, o ir perkamoji lito galia toli gražu neprilygsta tarpukario laikų lito perkamajai galiai...

     Klaidinga būtų teigti, kad šiandien neturime metalinės lito monetos. 1997 m. spalio 2 d., minint Lietuvos banko ir lito 75 metų jubiliejų, buvo nukaltas originalus proginis metalinis litas. Jubiliejinė I lito vertės moneta yra nukalta iš aukso (999,9/1000) ir iš vario-nikelio lydinio.

     1997 m. laidos litą nukalė Lietuvos monetų kalykla Vilniuje. Monetos skersmuo - 22,3 mm, masė: auksinės - 7,78 g, vario-nikelio - 6,25 g, tiražas: auksinės - 1,5 tūkst., vario-nikelio - 20 tūkst. egzempliorių. Monetų graižas - rantai su tarpais (5 grupės). Monetų autorius - skulpt. R.Eidėjus. Adaptuoto monetai Vyčio autorius - dail. A.Každailis.

     Monetos averse po Vyčiu puslankiu iškaltas tekstas: “Lietuva I litas 1997” (9 pav.). Auksinių litų averse virš žodžio “Lietuva” trimis eilutėmis iškaltas papildomas tekstas: “I/4 Uncijos/ AU 999,9/ LMK” (Lietuvos monetų kalyklos ženklas) (10 pav.).

     Monetos reverso viduryje sukomponuotas pirmojo nepriklausomo Lietuvos banko valdytojo profesoriaus Vlado Jurgučio (1885-1966) portrettas. Virš portreto iškaltas tekstas: “Lietuvos bankui ir litui 75”. Po portretu iškalta valdytojo parašo faksimilė (II pav.).

     Apie 1997 m. laidos 1 lito vertės monetų falsifikatus dėl monetų naujumo išgirsti dar neteko. Pažymėtina, kad auksinė 1 lito vertės moneta nėra skirta apyvartai. Tai kolekcinė moneta-buljonas. Tokias monetas, kai monetos nominalas visai neatitinka monetos realios rinkos vertės, kala daugelis valstybių. Jos skirtos kapitalo kaupimui, ilgalaikei investicijai. Bankinė monetos kaina - 500 popierinių litų. Auksinio 1 lito moneta įpakuota į permatomą dėklą, kuris įdėtas į purpuro veliūru išklotą dėžutę su dangteliu. Auksinis litas turi kokybės sertifikatą, eilės numeris - nuo 0001 iki 1500.

*************************************************************************************************

Отредактировано KestaS (2006-06-16 05:24:59 pm)